Valandos

Įmonėje dirbantiems darbuotojams kiekvieną mėnesį pildomas darbo laiko apskaitos žiniaraštis (tabelis). Tabelio pildyme naudojami tam tikri sutartiniai žymėjimai. Pirmiausia, pažymima kiekviena diena nurodant, ką darbuotojas tą dieną veikė: dirbo, poilsiavo, sirgo, atostogavo ir pan.

Tada nurodoma detalesnė informacija valandomis, pvz.: kiek valandų tą dieną dirbo, kiek valandų dirbo naktį, švenčių dieną, viršvalandžių, koks atostogų dienos ilgis, kiek truko pravaikšta, komandiruotė ir pan. Kiekviena tokia valandų rūšis turi turėti savo kodą. Visos skirtingos valandų rūšys aprašomos valandų sąraše.

Programoje pateikiamas standartinis valandų žymėjimo sąrašas.

Jeigu įmonėje bus naudojami ir kitokie valandų žymėjimai, reikia juos papildomai apsirašyti.

Spaudžiamas mygtukas "Naujas" ir aprašoma nauja valandos kortelė.

Valandai priskiriamas kodas ir aprašomas pavadinimas.

Lauke "Sutartinis žymėjimas" įvedama reikšmė, kaip valandos bus žymimos tabelyje.

Valandos priskiriamos kuriam nors dienų kodui. Pvz.: faktiškai dirbtas laikas, darbas naktį ar švenčių dienomis priskiriamas dienai "D", komandiruočių valandos – dienai "K" ir pan. Tas dienos kodas nurodomas lauke "Diena".

Svarbiausias valandų kodas yra "Faktiškai dirbtas laikas" (Kodas 1). Jis taip pat naudojamas ir kalendoriuose, kur aprašoma, kiek valandų kiekvieną dieną privaloma dirbti. Jeigu kalendoriuje nurodyta valandų kodo reikšmė, ji automatiškai įkrenta į tabelį. Paprastai kitų valandų reikšmės kalendoriuose nenurodomos. Pildant tabelį jas reikia suvesti. Kad būtų mažiau rankinio pildymo, ir pagal nutylėjimą sukristų tų valandų reikšmės iš kalendoriaus, jų aprašyme uždedamas požymis "Užpildyti pagal nutylėjimą", ir nurodoma, kurių valandų reikšmes iš kalendoriaus paimti.

Pvz.: valandų "Atostogos" (kodas 3) aprašyme uždedamas požymis "Užpildyti pagal nutylėjimą" ir parenkamas valandos kodas 1 ("Faktiškai dirbtas laikas"). Tada tabelyje, vedant atostogų dienas ir pasirinkus atostogų valandas (kodas 3), jų reikšmė automatiškai bus lygiai tokia pati, koks nurodytas faktiškai dirbtas laikas kalendoriuje: jei prieššventinė diena, bus 7, jei nedarbo diena – 0, visais kitais atvejais – 8.

Jeigu požymis "Užpildyti pagal nutylėjimą" uždėtas, o valandų kodas nenurodytas, tada imamas standartinis kalendoriuje nurodytas dienos ilgis.

Pvz.: jei valandų "Atostogos" (kodas 3) aprašyme uždedamas požymis "Užpildyti pagal nutylėjimą" , o valandų kodas nenurodytas, tai tabelyje, vedant atostogų dienas ir pasirinkus atostogų valandas (kodas 3), jų reikšmė kiekivieną dieną bus prilyginta standartiniam dienos ilgiui, t.y. visais atvejais bus 8, nepriklausomai ar tai darbo, ar poilsio, ar prieššventinė diena.

Į statistinę DA-01 formą traukiamas dirbtas laikas ir apmokėtas laikas. Kas patenka į dirbtą laiką, nurodoma valandų aprašyme.

Jeigu valandų reikšmė dalyvauja skaičiuojant vidurkius, jai uždedamas požymis "Įtraukti į vidurkį". Šis požymis uždedamas prie tų dokumentų tipų, kuriems, skaičiuojant vidurkį, bus imama tų valandų reikšmė.

Pvz.: faktiškai dirbtas laikas įeina į visų vidurkių skaičiavimą, atostogų valandos visai nedalyvauja skaičiuojant vidurkius. Jeigu tabelyje vedamas visas faktiškai dirbtas laikas, į kurį įeina darbas naktį ir darbas švenčių dienomis, tai darbas naktį ir darbas švenčių dienomis vidurkių skaičiavimuose nenaudojami. Pvz.: buvo dirbtos 8 val., tame tarpe 2 val. naktį ir 8 val. švenčių – tai į vidurkio skaičiavimą reikėtų įtraukti tik 8 val. (faktiškai dirbtas laikas) .

Frakcija nurodo, į kiek smulkesnių dalių bus dalinama valanda. Dažniausiai naudojamos dvi reikšmės: 100 arba 60, t.y. valandos vedamos arba dešimtainėje, arba šešiasdešimtainėje sistemoje. Pvz.: jeigu nurodyta frakcija 100 ir tabelyje užpildyta, kad žmogus dirbo 7.50 valandos, tai reiškia, kad jis dirbo 7 su puse valandos ( 7val. 30min.). Nurodžius frakciją 60, ta pati reikšmė bus suprantama kaip 7val. ir 50 min.